Kūrinys „Ateities fosilijos“ inspiruotas mokslinės fantastikos literatūros kūrinių (Kurto Vonneguto „Titano sirenos“; Arkadijaus ir Boriso Strugatskių „Nevilties miestas“; Stanislawo Lemo „Soliaris“). Tai, tarsi, archeologiniai radiniai iš tolimos ateities. Skulptūroms panaudotos iškastinės medžiagos (betonas, geležis) savyje talpina „fosilišką“ semantiką, kartu yra gan tradicinės. Siekiau, jog žvelgiant į abstrakčias skulptūrines formas būtų žadinama žiūrovo vaizduotė, iškiltų hipotetiniai ateities scenarijai. Šiandienos kontekste neretai pasigirstant idėjoms apie galimą kitų planetų kolonizavimą, neretai, gana pesimistiškoms žmonijos ateities prognozėms, ši tema man pasirodė įdomi ir svarbi.

​

​

​

​

​

​