Vilkų saulutė

Guoba, uosis, granitas, geležis, betonas
2022

​

Skuodo miesto parkas, Lietuva

​

Skulptūros pavadinimą pasiskolinau iš religijotyrininko, eseisto bei prozininko Gintaro Beresnevičiaus („Vilkų saulutė“ – jo esė rinkinys išleistas 2003 metais). Pasak jo, Vilkų saulute tautosakoje vadintas Mėnulis. Neva, pietiniai baltai (mes) kelias dienas per metus pasiversdavę vilkais. Viename iš esė, taip ir pavadintame – „Vilkų saulutė“, Beresnevičius kalba apie mums būdingą beveik „absurdišką“ tikėjimą, kuomet noras ar troškimas veikia kaip branduolinė reakcija. „Šiuo atžvilgiu, mūsų šalis prilygsta kontinentui“ – rašoma tekste.

​

Mano skulptūroje šią idėją metaforiškai įkūnija sunkus granitinis diskas pakibęs tarp dviejų uosinių kolonų. Tai savotiškas nesusipratimas, prieštaravimas medžiagų siūlomai logikai ir gamtoje vyraujantiems fizikos dėsniams. Darbe skulptūrinėmis priemonėmis kuriama keista įtampa, nerimo nuojauta. Ši skulptūra yra savotiški vartai, tranzitinė terpė bylojanti apie tapsmą. Kas buvome praeityje? Kas esame šiandien? Kuo tapsime ateityje? Šie klausimai svarbūs savivokos formavimosi procese. Skulptūra verčia žiūrovą savęs paklausti – ar esu pasiryžęs žengti po kybančia granitine pilnatimi, tam kad galėčiau judėti pirmyn, ar liksiu ten kur esu?